Italija

Italija arba Italijos Respublika yra valstybė pietų Europoje. Italija apima bato (aulinuko) formos Apeninų pusiasalį ir dvi dideles salas Viduržemio jūroje: Sardiniją ir Siciliją, bei daug mažesnių. Šiaurėje šalis remiasi į Alpes, kur ribojasi su Prancūzija, Šveicarija, Austrija ir Slovėnija. Nepriklausomos San Marino ir Vatikano valstybės yra anklavai Italijos teritorijoje.

Italija garsi savo virtuve, madomis ir dizainu, rūbų pramone, architektūra, menu, muzika ir kaip puiki vieta turizmui. Italija priklauso labiausiai išsivysčiusių pasaulio pramoninių valstybių grupei G8.

Ekonomika

 Italija turi diversifikuotą pramoninę ekonomiką su panašia bendra apimtimi ir skaičiuojant vienam gyventojui kaip ir Prancūzijoje ir D. Britanijoje. Italijos kapitalistinė ekonomika išlieka pasidalinusi į pramoninę Šiaurę, dominuojamą privataus sektoriaus, ir mažiau išvystytus žemės ūkiu besiremiančius Pietus su 20 % bedarbystės.

Kalbos

Gyventojai kalba įvairiais italų kalbos dialektais ir mažumų kalbomis. Šalia italų kalbos atskiruose regionuose oficialiomis kalbomis laikomos vokiečių, prancūzų, ladinų ir slovėnų kalbos. Be to, dar keletas mažumų kalbų turi specialų statusą (pagal Konstituciją ir jos nuostatas tikslinantį 1999 m. įstatymą): albanų, katalonų, graikų, kroatų, provansalų, poksitanų ir sardų.

Be to, pasak 2005 m. apklausos, 25 % Italijos gyventojų gali susikalbėti angliškai, 17 % – ispaniškai ir 14 % – prancūziškai.^[5]

talija kaip valstybė neegzistavo iki šalies susivienijimo 1861 m. Dėl šio palyginti vėlyvo susivienijimo ir istorinės autonomijos sričių, kurios apima Apeninųpusiasalį, daug tradicijų, kurias mes dabar atpažįstame kaip itališkas, gali būti kildinamos iš jų kilmės. Nepaisant šių sričių politinės ir socialinės izoliacijos, Italijos indėlis į kultūrinį ir istorinį Europos paveldą išlieka didžiulis. Šiuo metu Italijoje yra daugiausiai UNESCO saugomų paveldų pasaulyje (44).

Menas

Iš Italijos kilę daugybė svarbių meno ir intelektualinių judėjimų, kurie pasklido visoje Europoje, tokie kaip Renesansas ir Barokas. Italijoje dirbo vieni žymiausių visų laikų menininkų kaip Leonardas da Vinčis, Džotas, Mikelandželas, Botičelis, Fra Andželikas, Tintoretas, Donatelas, Karavadžas, Ticianas, Rafaelis,Berninis, Tiepolas ir daugelis kitų.

Daug kalbų - viena prasmė

Graikija

Graikija

 

 Graikijoje yra viskas!!! Ir tai žino visi. Ir ne be reikalo žino visi, nes pati Graikija egzistuoja dėl visų.

Tai šalis, kurioje susilieja Rytų ir Vakarų kultūros. Šalis, kurioje gimė demokratija, menas, Olimpinės žaidynės. Graikija – tai istorija.
Graikijai pavadinimą davė romėnai. Tikrasis valstybės pavadinimas – “Ellas” arba “Elada”. Šis vietovardis kilo iš Senovės Graikijos gyventojų helenų, kurie savo civilizacija, žinomą Helados vardu, sukūrė III – II tūkstantmetyje prieš Kristų. Helenus lietuviškai būtų galima vadinti “Saulės žmonėmis”. Dabartinė valstybė vadinama ir kitais epitetais, pvz.: “Europos kultūros ir demokratijos lopšys”, “Pasaulio stebuklų tėvynė”.
Graikijos istorijoje galima išskirti bent du ryškius jos kultūros klestėjimo laikotarpius. Pirmasis – tai antikinė Graikija, gyvavusi iki jos prijungimo prie Romos imperijos 146 m. pr. Kr., antrasis – nuo 395 m. pr. Kr., kai Romos imperija suskilo į Rytų ir Vakarų imperijas, iki 1453 m., kai Rytų, arba Bizantijos, imperiją galutinai užkariavo turkai osmanai.
Naujoji Graikijos valstybės istorija skaičiuojama nuo jos išsivadavimo iš Turkijos jungo 1830 m. 1952 m. Graikija buvo priimta į NATO, o 1981 m. tapo Europos Bendrijos nare.

 

Sostinė: Atėnai, 3 mln. gyv. (2001 m.)

Geografinė padėtis. Valstybė išsidėsčiusi Balkanų pusiasalio pietuose ir daugybėje salų (Graikijai priklauso daugiau kaip 1400 salų). Didžiausios salos: Kreta (Viduržemio jūra), Euboja, Lesbas, Chijas, Kikladų, pietų ir šiaurės Sporadų salynai (Egėjo jūra), Jonijos salynas (Jonijos jūra). Šiaurėje Graikija ribojasi su Albanija, Jugoslavija, Bulgarija, Turkija, vakaruose skalauja Jonijos, pietuose – Viduržemio, rytuose – Egėjo jūros. Bendras sausumos sienų ilgis: 1210 km. Pakrantės ilgis: 13676 km.

Klimatas. Graikijos klimatas yra būdingas Viduržemio jūros pakrantei – nešaltos ir drėgnos žiemos, karštos ir drėgnos vasaros.
Didžiausioje Graikijos saloje – Kretoje – šilti orai išsilaiko ilgiausiai. Pietinėse pakrantėse maudytis galima nuo balandžio vidurio iki lapkričio mėnesio. Liepos ir rugpjūčio mėnesiai patys šilčiausi, tada temperatūra beveik visoje šalyje pakyla iki 40 laipsnių šilumos.
Lietingasis sezonas daugelyje Graikijos rajonų prasideda maždaug spalio viduryje ir tęsiasi iki vasario mėnesio.

Kalba. Populiariausia kalba – graikų. Dabartinė kalba (naujoji graikų) gerokai skiriasi nuo tos, kuria kalbėjo antikos laikais. Šiandien graikai mokosi dviejų kalbų – senovinės rašytinės ir dabartinės šnekamosios. Kurortiniuose miestuose nesunkiai galima susikalbėti anglų, prancūzų, vokiečių ar italų kalbomis.

Religija. Didžioji dauguma - graikai ortodoksai - 98%, musulmonai – 1,3 %, kiti – 0,7%.

Pinigai. Graikijos piniginis vienetas – euras.

 Šventinės ir renginiai. Graikijoje švenčių tikrai netrūksta. Čia gyvenimas verda ištisus metus. Šioje šalyje be tradicinių religinių, kultūrinių švenčių, gausu ir įvairiausių festivalių. Šventės dažnai susijusios su vyno darymu. Aišku jos neapsieina be liaudiškų šokių, dainų, gausių vaišių. Per šventes tradiciškai valgoma aviena. Karnavalų sezonas trunka nuo vasario iki kovo mėnesio. Jo atributai – prabangūs drabužiai, tradiciniai šokiai, piršlybos. Velykos – viena iš įspūdingiausių švenčių Graikijoje, čia neapsieinama be pokylių, fejerverkų.
Vasarą vyksta Senovės graikų festivalis. Jis prasideda nuo birželio vidurio ir tęsiasi iki rugsėjo mėnesio. Šis festivalis pritraukia ypatingai daug žiūrovų, kurie gali mėgautis vaidinimais antikiniuose teatruose bei pasinerti į nesibaigiančias linksmybes.

Darbo valandos. Parduotuvių darbo laikas: 8.30 – 21.00 val. (pirmadieniais – penktadieniais), pietų pertraukos ir siestos: 13.30 – 17.00 val.
Dauguma bankų dirba darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 14.00 val., šeštadieniais – nuo 8.00 val. iki 12.00 val. Turistiniu sezonu dauguma bankų dirba ir po pietų.

Ispanija

Ispanija

Ispanija, šilta saule, triukšmingomis linksmybėmis, plačiomis šypsenomis, nepakartojamu vynu, nežemiškos energijos suteikiančiais didingais kalnais, kvapą gniaužančiais modernistiniais statiniais pasitinkanti šalis. Flamenko šokis, bulių kautynės, užkandžių barai, iškilmingos Velykų procesijos - tik mažytė šalies įvairovės dalis. Čia Jūs išvysite snieguotas Pirėnų viršukalnes, žalias Galisijos pievas, Valensijos apelsinų giraites bei Almerijos dykumas. Įvairios ekskursijos, iškylos ir pramogos praturtins Jūsų atostogas prie jūros.

Sostinė: Madridas.

Geografinė padėtis. Ispanija - antra pagal dydį Europos valstybė po Prancūzijos. Šalis užima didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio. Ispanija Vakaruose ribojasi su Portugalija, Šiaurės Rytuose - su Prancūzija ir nykštukine Andora, Pietuose – su Gibraltaru. Šalies krantus skalauja Atlanto vandenynas ir Viduržemio jūra - pakrantė driekiasi 3 200 km. Į šalies teritoriją įeina Balearų salos Viduržemio jūroje, Kanarų salos Atlanto vandenyne, Seutos ir Melilijos miestai Šiaurės Maroke.

 Laikas. Šalies laikas žiemą viena valanda pralenkia Grinvičo laiką, o vasarą – viena valanda pralenkia britų laiką. 1 val. po pietų lygu 13 val., nes Ispanijoje naudojamas 24 val. laikrodis. Rytas (manana) ispanams tęsiasi iki vėlyvų pietų – iki 14 val.

Klimatas. Ispanija turi tris skirtingas klimato zonas, todėl didelėje šalies teritorijoje su aukštais plokščiakalniais ir kalnagūbriais, taip pat dėl Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros įtakos klimatas labai įvairus, ypač žiemą. Drėgniausia šalies vieta – šiaurė, o dangus čia ištisus metus debesuotas, ypač Galisijoje. Rytinėseir pietinėse pakrantėse žiemos švelnios, retkarčiais palyja, o vasaros saulėtos ir sausos. Centrinė žemyno dalis patiria didžiausius temperatūros svyravimus, kur žiemą temperatūra nukrinta žemiau nulio, o vasaros ypač karštos ir sausos. Pavasarį ir rudenį užeina lietūs, o vasarą visur karštą, išskyrus kalnų rajonus. Kai kalnų šlaituose iškritęs sniegas sukviečia slidininkus, žemumose skinamos alyvuogės ir apelsinai. Klimatas Ispanijoje labai viliojantis: temperatūra vasarą būna apie 25 - 30 laipsnių šilumos, rudenį apie 18 - 22, o žiemą – apie 12 laipsnių šilumos.

VIDUTINĖ TEMPERATŪRA, °C

°C	Gegužė	Birželis	Liepa	Rugpjūtis	Rugsėjis	Spalis
ORAS	21	24	28	30	27	22
VANDUO	17	20	23	25	22	17

Kalba. Pagrindinė Ispanijos kalba, vartojama beveik visur, yra kastilų (ja kalba 74% gyventojų). Katalonijoje kalbama kataloniškai, galisų kalba – Galisijoje, baskų – Baskijoje. Valensijoje vartojamas katalonų dialektas. Anglų kalba suprantama tik didesniuose kurortuose, o turistus aptarnaujantis personalas, moka anglų kalbą.

Religija. 99 proc. šalies gyventojų yra katalikai.

Darbo laikas. Darbo laikas Ispanijos įstaigų skiriasi nuo kitų Europos šalių. Pietų pertrauka šalyje yra tarp 13.30 ir 16 val. ir trunka 2 - 3 val. Šis laikas skiriamas siestai, kai ispanai eina namo arba į restoraną papietauti ir kiek atsipalaiduoti.
Siesta ypač populiari pietų Ispanijoje, kur vasarą vidurdienis – pats karščiausias metas. Didelės parduotuvės ir prekybos centrai dirba be pietų pertraukos.
Pirmadienį – penktadienį ispanai paprastai dirba nuo 9 iki 20 val., o šeštadienį – nuo 9 iki 13.30 val.(valstybinės įstaigos darbo dienomis dirba nuo 9 iki 13 val.). Bankai dirba šiokiadieniais nuo 8.30 arba 9 iki 14.30 val. ir šeštadieniais nuo 9 iki 13val. Sekmadieniais bankai, kaip ir kitos įstaigos ir parduotuvės, nedirba, o muziejai – tik iki pietų. Pirmadieniais dauguma Ispanijos muziejų nedirba. Universalinės ir kitos parduotuvės šiokiadieniais paprastai atidarytos nuo 9 iki 13.30 val. ir nuo 17 iki 20 val. kai kurios lieka atidarytos ir per siestą.

Šventinės ir nedarbo dienos. Ispanai švenčia vienuolika valstybinių švenčių:
Sausio 1d. – Naujieji metai
Sausio 6 d. – Trys karaliai
Kovo ar balandžio mėnesį - Velykos
Gegužės 1 d. – Darbo žmonių šventė
Birželio 24 d. – Šv. Jono diena
Liepos 25 d. – Šv. Jokūbo diena
Rugpjūčio 15 d. – Mergelės Marijos dangun žengimo šventė
Spalio 12 d. – Tautos diena (Kolumbo diena, nes tą dieną 1492m. Kolumbas atrado Ameriką)
Lapkričio 1 d. – Visų šventųjų diena
Gruodžio 6 d. – Ispanijos konstitucijos diena
Gruodžio 25 - 26 d. – Šv. Kalėdos
Kiekvienas Ispanijos miestas švenčia ir savo globėjo dieną. Pvz., Madridas – šv. Izidoriaus (gegužės 15d.), Palma de Maljorka – šv. Sebastjano (sausio 20d.), Barselona – šv. Mersės (rugsėjo 28d.).

Pinigai ir jų keitimas. Piniginis Ispanijos vienetas – euras, kurį sudaro 100 centų (2005 m. spalio mėn. kursas: 1 EUR – 3,44 Lt). Apyvartoje naudojami 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 eurų banknotai, 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų bei 1 ir 2 eurų monetos. Valiutą galėsite išsikeisti visuose bankų skyriuose, kurie dirba nuo 8 iki 14 val. darbo dienomis (šeštadieniais dirba ne visi bankai), bankomatuose bei valiutos keitimo punktuose ar viešbutyje. Jei pinigus keisite banke, iš Jūsų bus reikalaujama paso. Keitimo kursas keityklose paprastai skiriasi ir priklauso nuo keičiamos pinigų sumos. Todėl apeikite keletą keityklų ir susiraskite tinkamiausią. Keityklos dirba iki vėlaus vakaro, jose nereikalaujama asmens dokumentų. Kadangi sekmadieniais dirba tik viena kita keitykla, tai pinigus stenkitės išsikeisti šiokiadieniais. Be to, keitimo kursas sekmadieniais yra mažesnis. Geriausias kursas paprastai būna bankuose. Daugumose didesnių miestų parduotuvių, restoranų ir viešbučių galėsite atsiskaityti kreditinėmis kortelėmis ar kelioniniais čekiais (mokant kreditine kortele turėsite pateikti asmens dokumentą).

Čekiai ir kortelės. Keliautojų čekių galėsite nusipirkti American Express, Thomas COOK ar jūsiškiame banke. Šalyje priimami visi čekiai. Čekių nusipirkti galite visuose bankuose. Ispanijoje labiausiai priimama Visa kortelė. Taip pat priimamos Mastercard ( Access) / Eurocard kortelė ir American Express. Didieji bankai grynus pinigus duoda už kredito korteles.

Viza. Europos sąjungos piliečiams reikalingas tik pasas. Jei Ispanijoje norėsite likti ilgesnį laiką, prieš kelis mėnesius susisiekite su artimiausia Ispanijos ambasada.

Kroatija

Kroatija

Adrijos jūros pakrantės, saulė, nuostabūs paplūdimiai, kalnai, įspūdingas gamtovaizdis nacionaliniuose parkuose bei architektūros paminklai palieka neišdildomą įspūdį kiekvienam keliautojui. Kroatijoje suteikiamos sąlygos ne tik puikiai pailsėti, bet ir susipažinti su šalies kultūriniu palikimu bei architektūriniais statiniais. Šioje šalyje yra daugybė kurortų, kuriuos dauguma keliautojų pasirenka dėl švelnaus klimato, švarios ir šiltos jūros, gražių paplūdimių ir nepaliestos gamtos.

Bendra informacija

Oficialus šalies pavadinimas - Kroatijos Respublika

Geografinė padėtis. Kroatija – pietryčių Europos šalis, kurios pakrantes skalauja Adrijos jūra, sienos siejasi su Bosnija ir Hercogovina (932 km), Slovėnija (670 km), Vengrija (329 km), Serbija (266 km).

Klimatas. Jūrinis - žemyninis. Vasaros karštos, žiemos šaltos, daug kritulių. Pakrantės teritorijoje vasaros drėgnesnes, o žiemos- švelnios.
Vakarinėje Kroatijos dalyje klimatas žemyninis, centrinėje – kalnų, o pakrantėse – jūrinis. Žiemos temperatūra svyruoja nuo -1 °C iki 30 °C žemyne, nuo -5 °C iki 0 °C kalnuose, 5-10 °C pakrantėse. Vasarą žemyne sušyla iki 22-26°C, 15-20°C kalnuose ir 26-30°C prie Viduržiemio jūros.

Gyventojai. 4 495 904. Kroatai sudaro 89.6%, serbai- 4.5%, kiti 5.9% (bosniai, vengrai, slovėnai, čekai, italai).

Kalba. Kroatų kalba šneka 96.1%, serbų - 1%, kitomis - 2.9% (italų, vengrų, čekų, slovakų, vokiečių).

Religija. Romos katalikai - 87.8%, ortodoksai 4.4%, kiti – 2.6%, 1.3%, netikintys sudaro 5.2%

Valiuta. Kuna (HRK) Kursas: 10 HRK ~ 4.5 litų.

Laikas. +1 valanda.

Istorija. Dabartinė Kroatijos teritorija buvo apgyvendinta nuo pačių seniausiųjų laikų, čia buvo paplitę įvairios kultūros. Didžiausią įtaką šios šalies vystymuisi turėjo romėnai ir graikai. 400 m. pr. Kr. savo koloniją šioje pakrantėje įkūrė Romos imperija. Ilyrija buvo atskirta į dvi provincijas: Panonijos ir Dalmatijos, kurias VIa. užėmė hunai ir ostgotai. Slavai Adrijos jūros pakrantėje apsigyveno tik VIIa. ir atkūrė čia anksčiau buvusias provincijas. Nuo Xa. Kroatija tapo monarchija, o XIa. buvo paversta Vengrijos dalimi.1526 metais Kroatijos teritorijas valdė Habsburgų dinastija (jos valdymas tęsėsi iki pat Pirmojo Pasaulinio karo pabaigos). 1920 metais Vengrija formaliai atsisakė Kroatijos teritorijų. Nuo 1939 m. kroatai siekė atsiskyrimo nuo Jugoslavijos, bet iki pat nepriklausomybės išliko Jugoslavijos sudėtine dalimi. Kai kurios Kroatijos dalys buvo išsikovoję autonomiją. Nuo 1946 metais sukurta Kroatijos Liaudies Respublika, o 1963 metais – Kroatijos Socialistinė Respublika. 1990 metais referendumu buvo nuspręsta dėl Slovėnijos ir Kroatijos nepriklausomybės. Tai lėmė 1991 metais Kroatijos pasiskelbimą nepriklausoma ir po mėnesio buvo formaliai išstota iš Jugoslavijos sudėties. 1992 metais Kroatija tapo JTO nare.

Politika. Šalį valdo prezidentas, valdymas parlamentinis, demokratija. Sostinė Zagrebas. Konstitucija priimta 1990 gruodžio 22; papildyta – 2000, 2001 metais.
Nepriklausomybės diena švenčiama spalio 8 dieną (1991 m); 1991 birželio 25d - parlamentas balsavo dėl nepriklausomybės patvirtinimo.

Ekonomika. Ekonomika atsigavo 2000 metais dėl turizmo, bankininkystės ir investicijų. Nedarbas vis mažėja. Žemdirbystė: grūdai, saulėgrąžos, alyvmedžiai, citrusiniai vaisiai, soja, bulvės, kt.
Pramonės šakos: chemija ir plasti kas, įrankiai, metalas, elektronika, popierius, medžio produktai, tekstilė, laivai, degalai, maistas.

Kultūra. Dvidešimto amžiaus skulptorius Ivan Mestrovic yra pasididžiavimo vertas Kroatijos menininkas. Jo darbus galima pamatyti įvairių miestų ir kurortų aikštėse visoje šalyje. Šis skulptorius taip pat yra suprojektavęs Kroatijos istorijos muziejų Zagrebe. Kroatijos literatūros istorija siekia XVI amžių, kuomet kūrė žymus dramaturgas Marin Drzic. XX amžiaus novelistas, dramaturgas ir poetas Miroslav Krleza parašė sagą apie to meto Kroatijos gyvenimą.
Kroatijos folkloro muzika yra įvairių stilių derinys. Kolo, slavų šokis, yra akomponuojamas romėnų stiliaus smuikininkų ir kroatiškų būgnų.
Daugiausia kroatų yra Romos katalikai, tačiau visi šalyje gyvenantys serbai yra Rytų ortodoksai. Pagal tikėjimų doktrinas, ortodoksų šventikai gali vesti. Po Jugoslavijos komunistų režimo, Romos katalikų tikėjimas sugrįžta ir daugelis bažnyčių sekmadieniais yra gausiai lankomos. Musulmonai sudaro iki 1 procento gyventojų ir protestantai - 0,4 procento. Žydų šalyje labai mažai.