Kroatija

Kroatija

Adrijos jūros pakrantės, saulė, nuostabūs paplūdimiai, kalnai, įspūdingas gamtovaizdis nacionaliniuose parkuose bei architektūros paminklai palieka neišdildomą įspūdį kiekvienam keliautojui. Kroatijoje suteikiamos sąlygos ne tik puikiai pailsėti, bet ir susipažinti su šalies kultūriniu palikimu bei architektūriniais statiniais. Šioje šalyje yra daugybė kurortų, kuriuos dauguma keliautojų pasirenka dėl švelnaus klimato, švarios ir šiltos jūros, gražių paplūdimių ir nepaliestos gamtos.

Bendra informacija

Oficialus šalies pavadinimas - Kroatijos Respublika

Geografinė padėtis. Kroatija – pietryčių Europos šalis, kurios pakrantes skalauja Adrijos jūra, sienos siejasi su Bosnija ir Hercogovina (932 km), Slovėnija (670 km), Vengrija (329 km), Serbija (266 km).

Klimatas. Jūrinis - žemyninis. Vasaros karštos, žiemos šaltos, daug kritulių. Pakrantės teritorijoje vasaros drėgnesnes, o žiemos- švelnios.
Vakarinėje Kroatijos dalyje klimatas žemyninis, centrinėje – kalnų, o pakrantėse – jūrinis. Žiemos temperatūra svyruoja nuo -1 °C iki 30 °C žemyne, nuo -5 °C iki 0 °C kalnuose, 5-10 °C pakrantėse. Vasarą žemyne sušyla iki 22-26°C, 15-20°C kalnuose ir 26-30°C prie Viduržiemio jūros.

Gyventojai. 4 495 904. Kroatai sudaro 89.6%, serbai- 4.5%, kiti 5.9% (bosniai, vengrai, slovėnai, čekai, italai).

Kalba. Kroatų kalba šneka 96.1%, serbų - 1%, kitomis - 2.9% (italų, vengrų, čekų, slovakų, vokiečių).

Religija. Romos katalikai - 87.8%, ortodoksai 4.4%, kiti – 2.6%, 1.3%, netikintys sudaro 5.2%

Valiuta. Kuna (HRK) Kursas: 10 HRK ~ 4.5 litų.

Laikas. +1 valanda.

Istorija. Dabartinė Kroatijos teritorija buvo apgyvendinta nuo pačių seniausiųjų laikų, čia buvo paplitę įvairios kultūros. Didžiausią įtaką šios šalies vystymuisi turėjo romėnai ir graikai. 400 m. pr. Kr. savo koloniją šioje pakrantėje įkūrė Romos imperija. Ilyrija buvo atskirta į dvi provincijas: Panonijos ir Dalmatijos, kurias VIa. užėmė hunai ir ostgotai. Slavai Adrijos jūros pakrantėje apsigyveno tik VIIa. ir atkūrė čia anksčiau buvusias provincijas. Nuo Xa. Kroatija tapo monarchija, o XIa. buvo paversta Vengrijos dalimi.1526 metais Kroatijos teritorijas valdė Habsburgų dinastija (jos valdymas tęsėsi iki pat Pirmojo Pasaulinio karo pabaigos). 1920 metais Vengrija formaliai atsisakė Kroatijos teritorijų. Nuo 1939 m. kroatai siekė atsiskyrimo nuo Jugoslavijos, bet iki pat nepriklausomybės išliko Jugoslavijos sudėtine dalimi. Kai kurios Kroatijos dalys buvo išsikovoję autonomiją. Nuo 1946 metais sukurta Kroatijos Liaudies Respublika, o 1963 metais – Kroatijos Socialistinė Respublika. 1990 metais referendumu buvo nuspręsta dėl Slovėnijos ir Kroatijos nepriklausomybės. Tai lėmė 1991 metais Kroatijos pasiskelbimą nepriklausoma ir po mėnesio buvo formaliai išstota iš Jugoslavijos sudėties. 1992 metais Kroatija tapo JTO nare.

Politika. Šalį valdo prezidentas, valdymas parlamentinis, demokratija. Sostinė Zagrebas. Konstitucija priimta 1990 gruodžio 22; papildyta – 2000, 2001 metais.
Nepriklausomybės diena švenčiama spalio 8 dieną (1991 m); 1991 birželio 25d - parlamentas balsavo dėl nepriklausomybės patvirtinimo.

Ekonomika. Ekonomika atsigavo 2000 metais dėl turizmo, bankininkystės ir investicijų. Nedarbas vis mažėja. Žemdirbystė: grūdai, saulėgrąžos, alyvmedžiai, citrusiniai vaisiai, soja, bulvės, kt.
Pramonės šakos: chemija ir plasti kas, įrankiai, metalas, elektronika, popierius, medžio produktai, tekstilė, laivai, degalai, maistas.

Kultūra. Dvidešimto amžiaus skulptorius Ivan Mestrovic yra pasididžiavimo vertas Kroatijos menininkas. Jo darbus galima pamatyti įvairių miestų ir kurortų aikštėse visoje šalyje. Šis skulptorius taip pat yra suprojektavęs Kroatijos istorijos muziejų Zagrebe. Kroatijos literatūros istorija siekia XVI amžių, kuomet kūrė žymus dramaturgas Marin Drzic. XX amžiaus novelistas, dramaturgas ir poetas Miroslav Krleza parašė sagą apie to meto Kroatijos gyvenimą.
Kroatijos folkloro muzika yra įvairių stilių derinys. Kolo, slavų šokis, yra akomponuojamas romėnų stiliaus smuikininkų ir kroatiškų būgnų.
Daugiausia kroatų yra Romos katalikai, tačiau visi šalyje gyvenantys serbai yra Rytų ortodoksai. Pagal tikėjimų doktrinas, ortodoksų šventikai gali vesti. Po Jugoslavijos komunistų režimo, Romos katalikų tikėjimas sugrįžta ir daugelis bažnyčių sekmadieniais yra gausiai lankomos. Musulmonai sudaro iki 1 procento gyventojų ir protestantai - 0,4 procento. Žydų šalyje labai mažai.